Net 35 % Lietuvos darbuotojų patiria perdegimo riziką – pagal šį rodiklį esame tarp trijų prasčiausiai atrodančių šalių pasaulyje. Nors formaliai „perdegimo epidemijos“ šalyje nėra, tyrimai rodo, kad net 5% vadovų su tuo susiduria tiesiogiai. Tuo tarpu pasaulinė statistika tikrai negailestinga – daugiau nei pusė vadovų pripažįsta, jog darbe jaučiasi perdegę, o net 3 iš 4 teigia neišlaikantys darbo ir asmeninio gyvenimo balanso.

Nors dirbtinio intelekto įrankiai galėtų efektyviai mažinti streso lygį, dauguma vadovų jų vis dar netaiko, prarasdami brangiausią resursą – laiką.

Kodėl dažniausiai perdega būtent vadovai?

Vadovo pareigos sukuria tobulas sąlygas perdegti. Ilgos darbo valandos, nuolatinis sprendimų priėmimas, spaudimas iš aukščiau ir pareiga motyvuoti komandą – visa tai kuria nuolatinį stresą. 

Vidurinės grandies vadovai – pažeidžiamiausi. Jie privalo įgyvendinti aukščiausios vadovybės sprendimus, kartu palaikydami pavaldinių motyvaciją. Dažnas jų atsiduria „tarp kūjo ir priekalo“, neturėdamas nei aiškių ribų, nei palaikymo.

Vadovų perdegimą skatina ir kultūriniai stereotipai – „vadovas turi būti stiprus“, „negali rodyti silpnumo“. Dėl šios stigmos lyderiai vengia kreiptis pagalbos ar kalbėti apie emocinę savijautą, o tai tik gilina problemą. Tuo tarpu organizacijos neretai tikisi, kad vadovai rūpinsis kitais, bet neapibrėžia, kas pasirūpins jais pačiais.

Pati dažniausia perdegimo priežastis – pasikartojančios užduotys. Vadovai dažnai susiduria su informacijos apdorojimu, el. laiškais, susitikimų protokolais ir ataskaitomis. DI gali perimti ir šias užduotis taip sumažinant administracinę naštą.